PARTIJOS “KARTU SU VYČIU” PROGRAMOS PAGRINDINIAI TEIGINIAI  

Esminė partijos KARTU SU VYČIU veiklos nuostata yra dialogas su valstybės piliečiais, kai bendru sutarimu, laikantis LR Konstitucijos, kuriamas gyvenimas savo namuose.

Partijos KARTU SU VYČIU tikslas yra klestinti tautinė Lietuvos valstybė, kurioje:

• išlaikant tūkstantmetę istorinę atmintį, saugoma ir puoselėjama tautos kalbinė, kultūrinė bei tūkstantmetė vertybinė savastis, pagrįsta kartų sąveika ir bendryste;
• ginama žmonių prigimtinė teisė būti valstybės šeimininkais savo protėvių žemėje;
• visiems piliečiams suteiktos galios spręsti svarbiausius gyvenamosios vietos bei valstybės valdymo klausimus bendruomenės ar visuomenės labui;
• sudaromos palankiausios sąlygos mokytis, dirbti ir užsidirbti oriam gyvenimui savo namuose.

Pirmaeilis  uždavinys –   sugrąžinti Lietuvą Tautai.

Partija, matydama valstybės valdymo sistemos ligšiolinį neatitikimą Lietuvos Konstitucijai, siekia reformuoti valstybės valdymo sistemą, kad ji tarnautų tik valstybei ir jos piliečiams, o ne siauriems partiniams ar globalistinių jėgų interesams, kaip yra iki šiol. 

Pamatinės mūsų vertybės, kuriomis grindžiama programa: tradicinė šeima, sveikatingumas, žmoniškumas, teisingumas, saugumas, pagarba tėvynainiams.

Partijos KARTU SU VYČIU programoje keliamos svarbiausios problemos, atspindinčios kiekvieno iš mūsų gyvenimo rūpesčius.

ŠEIMA

Šeima – tautos tęstinumo kelias. Doroviškai ir materialiai stipri šeima – mūsų programos ašis, nes šeima yra gyvybės ir gyvenimo tvirtovė. Iš šalies primetama šeimos sampratos kaita veda į gamtos ir visuomenės darnos neigimą ir valstybės išnykimą. Todėl privalu tradicinės šeimos instituciją stiprinti, saugoti ir ginti vykdant finansinės ir kitokios paramos politiką, ypač palaikant besikuriančias ar jau susikūrusias jaunas šeimas.

BENDRUOMENĖS IR VIEŠASIS VALDYMAS

Valstybės valdymas iki šiol yra pernelyg centralizuotas, tad valdžia nepajėgi spręsti konkretaus žmogaus ar šeimos problemų regionuose. Seimo valdančiosios daugumos politikai dažnai nebenori kalbėtis su eiliniais piliečiais ir diktatoriškai primeta savo nuomonę visuomenei. Būtina siekti Konstitucijos 2-ojo straipsnio nuostatos: “Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai”. Piliečiai (Tauta) galės efektyviau dalyvauti valstybės valdyme, jeigu bus  regionuose atkurta dviejų lygių savivalda – rajono ir seniūnijos, pastarajai suteikiant pilnas savivaldos teises, kad būtų tarnaujama konkretiems žmonėms, šeimoms ir vietos bendruomenėms. Turi būti demokratiškai renkamos rajono, seniūnijos ir seniūnaitijos tarybos, privalomas teritorinis (vienmandatinis) atstovavimas. Svarbu įteisinti galimybę atšaukti  išrinktuosius atstovus, jei jie dirba netinkamai.

Bendruomenių aktyvumui bei verslumui užtikrinti turi būti pritaikyti socialinio verslo, viešųjų pirkimų įstatymai, įteisinantys ir skatinantys praktiką pirkti bendruomeninių organizacijų teikiamas paslaugas ir produktus vietos bei regionų rinkose.

Valstybės regioninėje politikoje, skirstant ES lėšas, neatsižvelgiama į istoriškai Lietuvoje susiformavusius penkis etnografinius regionus: Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją, Mažąją Lietuvą.  Taikoma dirbtinio Lietuvos padalinimo tik į du regionus praktika – Vilniaus ir ne Vilniaus. Yra būtina regioninę politiką susieti su etnografiniais regionais, siekiant užtikrinti visos Lietuvos darnų vystymąsi.

Privalu sumažinti gyvenimą ir veiklą reguliuojančių įstatymų skaičių ir apimtis, kad vidurinį išsilavinimą turintis LR pilietis galėtų be teisininko pagalbos juos suprasti.

Už įstatymuose paliktas spragas ar dviprasmybes atsakyti turi tokius įstatymus priėmę Seimo nariai.

Referendumu priimti įstatymai ar Konstitucija keičiami tik nauju piliečių referendumu.

APSIRŪPINIMAS

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) įneša į valstybės biudžetą du trečdalius pajamų. Mes vykdysime SVV rėmimo politiką. 

Valstybė privalo sudaryti Lietuvos piliečiams palankias galimybes kurti, dirbti ir gyventi Tėvynėje, nevaržydama žmonių pertekliniais reguliavimais, apribojimais, mokesčiais ar bausmėmis. 

Remsime pirmąjį kartą pradedančius verslą (tarp jų ir grįžusius emigrantus (plačiau žr. programos 3.2 punktą). 

Privalu sukurti specializuotą šeimų, patiriančių skurdą, registrą ir patvirtinti tarpsritinę programą, kuri leistų tokioms šeimoms pakilti virš skurdo ribos.

Neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesinei algai.

Taikyti sumažintą PVM mokestį pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms.

Pasiekti, kad 70 proc. plataus vartojimo ir maisto prekių būtų pagaminta Lietuvoje. 

Indeksuoti pensijas nuo jų suteikimo momento. Turintiems būtinąjį stažą pensijos pradinis dydis turi viršyti skurdo ribą.

Didinti vidutinį valandinį atlyginimą ir artinti jį iki Vakarų Europos šalių lygio. Pensijas padidinti iki 65 % nuo asmens turėto atlygio.

SAUGUMAS

Valstybė privalo užtikrinti savo piliečių fizinį, ekonominį, psichologinį bei kultūrinį saugumą. 

Valstybės suverenitetas – tai gebėjimas tvarkyti valstybės reikalus pagal savo piliečių, o ne išorės jėgų valią. Būtina pakeisti antikonstitucinį 2004 07 17 Seime priimtą aktą, kuris naikina Lietuvos valstybingumą, įtvirtindamas ES įstatymų viršenybę virš Lietuvos įstatymų. 

Prisijungti prie Vyšegrado pozicijos, kuria siekiama atmesti privalomą migrantų paskirstymą po Europos Sąjungos šalis; įvesti griežtą ES sienų kontrolę. 

Atšaukti 2018 m. Seime patvirtintą JT migracijos paktą, pažeidžiantį Lietuvos suverenitetą.

Tikslinga mažinti įtampą tarp kaimyninių šalių. Kariniai/diplomatiniai konfliktai įsižiebia ir išblėsta, o Lietuvos kaimynai lieka tie patys.

Užkirsti kelią teisės aktų bei įstatymų leidimui, kurie atveria galimybes sukelti grėsmę Lietuvos piliečių ir gyventojų fizinei bei dvasinei sveikatai. 

Neleisti panaudoti valstybės aparato ir jėgos struktūrų nekonstituciniu ir priešįstatyminiu būdu. 

Įgyvendinti teisingumo vykdymo reformą, užtikrinant prokuratūros, advokatūros ir teismų skaidrumą bei veiksmingumą. Sudėtingoms baudžiamosioms byloms įsteigti prisiekusiųjų teismą (tarėjus).

Įtvirtinti asmeninę materialinę politikų atsakomybę už priimtus neteisėtus sprendimus, ypač tais atvejais, kai jais padaroma materialinė ar moralinė žala piliečiui ar valstybei.

Netaikyti senaties termino stambaus masto korupciniams nusikaltimams.

Siekiant užtikrinti Lietuvos ekonominį ir finansinį atsparumą krizėms, steigti Lietuvos valstybinį plėtros banką. 

EKOLOGIJA

Ginti ir saugoti gyvybės įvairovę Lietuvoje.

Sustabdyti   miškų, miesto parkų ir  žaliųjų plotų be atodairišką naikinimą.

Sukurti mechanizmus, įgalinančius visuomenę dalyvauti priimant reikšmingus sprendimus dėl miškų ir kitų gamtinių išteklių, kaip visiems priklausančio turto, naudojimo. 

Užkirsti kelią suinteresuotoms grupėms išskirtinėmis sąlygomis naudoti miško išteklius, kurie priklauso visuomenei ir valstybei.

Remti atsakingo verslo, ekologinio ūkininkavimo, sąžiningos prekybos, saikingo vartojimo sistemas bei iniciatyvas.

Plėtoti trumpąsias maisto tiekimo grandines, mažinant transportavimo atstumus nuo lauko iki stalo, užtikrinant aukštą maisto produktų biologinę vertę.  

Įstatymais numatyti Lietuvos piliečiams lengvatines sąlygas įsigyti valstybinę žemę, joje įsikurti ir ekologiškai ūkininkauti, kooperuojantis su kitais smulkiais bei vidutiniais ūkiais. 

Įstatymais numatyti vertingų brandžių ir saugomų teritorijų miškus naudoti tik pažintinei, kultūrinei, mokslinei bei sveikatinimo paskirčiai, kurios teikiama nauda yra didesnė už ūkinę. 

Įstatymu užkirsti kelią kenksmingų atliekų įvežimui į Lietuvą.

 SVEIKATA

Kurti sveikatinimo politikos programas, priemones ir su tuo susijusius įstatymus, formuojančius sveikos gyvensenos kultūrą bei atspindinčius principą „Sveikata – visiems”.

Valstybiniu mastu didinti Lietuvos piliečių paskatas ir galimybes rūpintis savo sveikata.

Vaikus ir paauglius darželiuose bei mokyklose mokyti sveikos gyvensenos pagrindų, tam numatant nuolatinį finansavimą. Pagrindinis siekis – sveikas vaikas. 

Epidemijų atveju ekonomines pasekmes turinčius ir prigimtines žmogaus teises bei laisves užtikrinančius (ar ribojančius) sprendimus priimti tik remiantis mokslu pagrįstais įrodymais ar prognozėmis, sergamumo rodikliais, vadovaujantis kriterijumi, kad epidemija skelbiama nustačius dešimčiai tūkstančių gyventojų susirgimų skaičių nemažiau 100.

Užtikrinti piliečių teisę, jog sveikatos srities intervencijos būtų atliekamos tik gavus informuoto asmens sutikimą.

Reglamentuoti medikų darbo krūvį, kad gydytojo veikloje daugiausiai laiko būtų skiriama paciento apžiūrai, gydymui, o ne dokumentacijos tvarkymui ar kitoms su žmogaus sveikata nesusijusioms veikloms.

Siekiant užtikrinti savalaikę medicininę pagalbą bei priežiūrą, išsaugoti rajonų ligonines.

Kol Lietuvoje nebus pasiektas ES pajamų ir pensijų vidurkis, valstybės lėšomis finansuoti tik valstybinę sveikatos apsaugos sistemą. 

ŠVIETIMAS IR KULTŪRA

Visos švietimo institucijos turi remtis pagarba šeimai, bendruomenei ir Mokytojui. 

Tautinės kultūros išsaugojimas, puoselėjimas ir ugdymas – pagrindinė Lietuvos nacionalinio saugumo sąlyga.

Švietimo sistemą grįsti pilietiškumo, meilės Tėvynei dvasia.

Vartoti, puoselėti ir saugoti lietuvių kalbą, kaip lietuvių tautos ir viso pasaulio vertybę. Laikytis esminės nuostatos, kad kalba yra pasaulėjautos pagrindas, atspindintis tautos savastį ir unikalumą. 

Valstybiniu lygiu saugoti kultūros paveldą. 

Skirti švietimo ir mokslo finansavimui nemažiau 6 proc. BVP.

Valstybės lėšomis finansuoti tik valstybinę švietimo sistemą. Užtikrinti mokytojo pareigą ir teisę – MOKYTI, negaištant laiko tiesiogiai su ugdymu nesusijusioms biurokratinėmis veikloms. 

Valstybiniu mastu įdiegti vaikų ugdymo Šeimai programą. Gender-LGBT ideologijoms neteikti jokios valstybinės paramos.

Bendrą gėrį, dorovės kodeksą, piliečių sveikatą, tautos ir valstybės ateitį žlugdančias ideologijas ar veiklos kryptis suprasti kaip antikultūrą ir jų neremti.

 

Į pradžią Kas tas vytis?