Partijos KARTU SU VYČIU programa

 

„LIETUVIŲ TAUTA:             

– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,

– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,

– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,

– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,

– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,

– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,

– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės…“, 

“Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika;

 Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai;

Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus”.

(Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulė ir 1-as, 2-as, 4-as str., 1992 m.)

 

Esminė partijos KARTU SU VYČIU veiklos nuostata yra dialogas su valstybės piliečiais, kai bendru sutarimu, laikantis LR Konstitucijos, kuriamas gyvenimas savo namuose.

Partijos KARTU SU VYČIU tikslas yra klestinti tautinė Lietuvos valstybė, kurioje:

  • išlaikant tūkstantmetę istorinę atmintį, saugoma ir puoselėjama tautos kalbinė, kultūrinė bei vertybinė savastis, pagrįsta kartų sąveika ir bendryste;
  • ginama žmonių prigimtinė teisė būti valstybės šeimininkais savo protėvių žemėje;
  • visiems piliečiams suteiktos galios spręsti svarbiausius gyvenamosios vietos bei valstybės valdymo klausimus bendruomenės ar visuomenės labui;
  • sudaromos palankiausios sąlygos mokytis, dirbti ir užsidirbti oriam gyvenimui savo namuose.

Pirmaeilis uždavinys – sugrąžinti Lietuvą Tautai.

Partija, matydama valstybės valdymo sistemos ligšiolinį neatitikimą Lietuvos Konstitucijai, siekia reformuoti valstybės valdymo sistemą, kad ji tarnautų tik valstybei ir jos piliečiams, o ne siauriems partiniams ar globalistinių jėgų interesams, kaip yra iki šiol. 

Pamatinės mūsų vertybės, kuriomis grindžiama programa: tradicinė šeima, sveikatingumas, žmoniškumas, teisingumas, saugumas, pagarba tėvynainiams.

Partijos KARTU SU VYČIU programoje keliamos svarbiausios problemos, atspindinčios kiekvieno iš mūsų gyvenimo rūpesčius.

Laisvas, doras ir išmintingas žmogus patiria pilnatvę savo šeimoje, bendruomenėje, tautoje ir valstybėje, atgimusioje protėvių žemėje. Lietuva ne kartą įrodė, kad sunkiais istorijos momentais valstybė gali atgimti. Kurkime tokią Lietuvą, kurioje kiekvienas pilietis jaustųsi saugiai ir oriai, nenorėtų jos palikti. Globalios Lietuvos nėra, LIETUVA YRA ČIA – savo istorinėse žemėse.

Ši programa grindžiama išvardytomis vertybėmis, išryškinama tai, kas darytina, kad Lietuvos pilietis siektų gyvenimo pilnatvės savo namuose. 

KARTU SU VYČIU partijos programoje iškeliami esminiai klausimai, atspindintys kiekvieno iš mūsų gyvenimo rūpesčius ir laisvę rinktis:

  • SU ŠEIMA AR BE ŠEIMOS (Šeimos ir kartų bendrystės stiprinimo politika)
  • BENDRUOMENĖJE AR VIENIŠAS (Bendruomenių stiprinimo ir regionų vystymo politika, viešojo valdymo politika)
  • APSIRŪPINĘS AR SKRIAUDŽIAMAS (Socialinės atskirties mažinimo politika)
  • SAUGUS AR PAŽEIDŽIAMAS (Užsienio, krašto apsaugos, vidaus reikalų, teisingumo, ekonomikos ir energetikos, finansų politikos)
  • ŽYDINČIOJE ŽEMĖJE AR DYKYNĖJE (Ekologinė ir žemės ūkio politika)
  • SVEIKAS AR PALIEGĘS (Sveikatos politika)
  • IŠMINTINGAS AR TAMSUS (Švietimo ir kultūros politika)
  • LIETUVOJE AR SVETUR (Migracijos politika)

 

1. ŠEIMA

Doroviškai ir materialiai stipri šeima – mūsų programos ašis, nes šeima yra gyvybės ir gyvenimo tvirtovė. Iš šalies primetama šeimos sampratos kaita veda į gamtos ir visuomenės darnos neigimą ir valstybės išnykimą. Todėl privalu tradicinės šeimos instituciją stiprinti, saugoti ir ginti vykdant finansinės ir kitokios paramos politiką, ypač palaikant besikuriančias ar jau susikūrusias jaunas šeimas.

Eksperimentai sukurti „naują žmogų“, „netradicinę šeimą“ būdingi komunizmui ir kitoms visuomenės tvarumą griaunančioms ideologijoms. Tokie eksperimentai pastebimi ir dabar – jiems privalome priešintis – juk šeima yra vienintelė institucija, atėjusi iš gamtos į visuomenę natūraliai. Tik šeimoje gamta ir visuomenė yra vieningos. Šeimos neigimas veda į gamtos ir visuomenės darnos neigimą, jų naikinimą, valstybės išnykimą.

Šeima – tautos tęstinumo kelias. Šeimos namai – valstybė, kuri turi padėti šeimai pritaikyti savo namus prie savo poreikių ir pagrindinio tautos tikslo – išlikimo. Išlikimo garantas – perduoti savitas vertybes, kalbą, papročius, istoriją, tautos kultūrą ateities kartoms. 

Valstybė privalo garantuoti šeimos saugumą ir neliečiamumą savo namuose. Valstybė turi kurti saugią aplinką, kurioje šeimose gimtų, augtų ir būtų auklėjami vaikai – tautos ateitis. 

KARTU SU VYČIU partija įsipareigoja visomis savo išgalėmis saugoti LR Konstitucijos 38 str. įtvirtintas nuostatas, stengsis sukurti šeimai ramius, jaukius ir saugius namus, idant jokie besikeičiantys politiniai ar ideologiniai vėjai nesudrumstų mūsų tautos ateities.

PARTIJOS siekiai:

1.1. Didinti visokeriopą (materialinę ir nematerialinę) paramą šeimoms, ypač atsižvelgiant į vaikų skaičių ir šeimos pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui.

1.2. Įgyvendinti LR Konstitucijos 38 straipsnį: „Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais“. 

1.3. Sudaryti sąlygas oriam šeimos vystymuisi kuriant darbo vietas.

1.4. Remti mažus ir vidutinius šeimos ūkius ir įmones, jų kooperaciją; skatinti šeimos verslumą, ūkininkavimą, kūrybą, tautodailės atgaivinimą, plėtojant lengvatų ir dotacijų skyrimą.

1.5. Stiprinti jaunimo ryšį su šeima, gimine, bendruomene.

1.6. Pagerinti sąlygas jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu, esant poreikiui skirti žemės sklypą, sudaryti sąlygas skolintis be palūkanų, o gimus vaikams proporcingai mažinti skolos dydį. Gyventojams, statantiems gyvenamuosius būstus, leisti patiems iš galimų pasirinkti projekto energetinį efektyvumą, ventiliacijos tipą, šildymo, geriamo vandens gavimo būdą.

1.7. Įgyvendinti Lietuvio paso įstatymo projektą. Lietuvio pasą galėtų savanoriškai gauti lietuviai, gyvenantys už Tėvynės ribų. Grįžę nuolatos gyventi į Lietuvą ir pateikę Lietuvio pasą bei atsisakę užsienio šalies pilietybės, supaprastinta tvarka gautų Lietuvos piliečio pasą.

1.8. Įstatymu numatyti kokybiškų vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų įgyvendinimą ir jų apimtis.

1.9. Mokėti padidintas pensijas tėvams, kurių užauginti ir išauklėti vaikai dirba, gyvena ir moka mokesčius Lietuvoje.

1.10. Riboti valstybės institucijų prievartines priemones: perteklinį kišimąsi į šeimų buitį, vaikų auklėjimo aplinką ir šeimos vertybines nuostatas. Vietoj to skatinti valstybės paramos priemones, kaip antai tautinių šeimos lavinimo centrų, skirtų socialinių įgūdžių mokymui ir žalingų įpročių atsikratymui, kūrimas.

1.11. Aiškiai apibrėžti „smurto artimoje aplinkoje“ sąvoką, kad būtų išvengta socialinių pareigūnų interpretacijų ir piktnaudžiavimo savo galiomis. Pakeisti vaiko paėmimo iš šeimos įstatymą, grąžinant jo ankstesnę redakciją, kurioje vaiko paėmimas iš tėvų, vykdomas tik teismui atėmus tėvystės teises į vaiką.

1.12. Sudaryti palankesnes sąlygas vaikų vasaros stovyklavimui, dalį geros būklės valstybinio fondo nenaudojamo ploto papildomai skiriant panaudai vaikų vasaros stovykloms, kurias steigtų ir aptarnautų socialinio verslo įmonės.

1.13. Stiprinti išeivijos ryšį su Lietuvoje likusia šeima, gimine, bendruomene.

 

2. BENDRUOMENĖS IR VIEŠASIS VALDYMAS

Dėl ydingo žemės ūkio ir pramonės pertvarkymo, socialinės atskirties regionuose, teisingumo stokos skurde atsidūrė įvairaus amžiaus Lietuvos žmonės – pradedant nuo vaikų ir baigiant senoliais. Tai iššaukė milžinišką emigraciją. 

Akivaizdžios yra valstybės valdymo ir savivaldos problemos – senosios partijos praranda žmonių pasitikėjimą, nes nesilaiko deklaruojamų ideologinių nuostatų. Vos keliolika nuošimčių Lietuvos piliečių teigiamai vertina Seimą, kuriame greitosiomis priiminėjami, o paskui nuolat taisomi įstatymai. Savivaldybių valdymą uzurpuoja interesų grupės, kai kur viešpatauja merai, o piliečiams trūksta galių tai pakeisti – nesilaikoma 1999 metais ratifikuotos Europos vietos savivaldos chartijos.

Valstybės valdymas iki šiol yra pernelyg centralizuotas, tad valdžia nepajėgi spręsti konkretaus žmogaus ar šeimos problemų regionuose. Todėl svarbu atkurti dviejų lygių savivaldą – rajono ir seniūnijos, pastarajai suteikiant pilnas savivaldos teises, kad būtų tarnaujama konkretiems žmonėms, šeimoms ir vietos bendruomenėms. Turi būti demokratiškai renkamos rajono, seniūnijos ir seniūnaitijos tarybos, privalomas teritorinis (vienmandatinis) atstovavimas. Svarbu įteisinti galimybę atšaukti išrinktuosius atstovus, jei jie dirba netinkamai.

Bendruomenių aktyvumui bei verslumui užtikrinti turi būti pritaikyti socialinio verslo, viešųjų pirkimų įstatymai, įteisinantys ir skatinantys praktiką pirkti bendruomeninių organizacijų teikiamas paslaugas ir produktus vietos bei regionų rinkose.

Valstybės regioninėje politikoje, skirstant ES lėšas, neatsižvelgiama į Lietuvoje istoriškai dar XIII a. susiformavusius penkis etnografinius regionus: Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją, Mažąją Lietuvą. Taikoma dirbtinio Lietuvos padalinimo tik į du regionus praktika – Vilniaus ir ne Vilniaus. Yra būtina regioninę politiką susieti su etnografiniais regionais, siekiant užtikrinti visos Lietuvos darnų vystymąsi.

Teisingumas Lietuvoje – esminė prielaida piliečių pasitikėjimui savo Valstybe. Todėl teisingumo užtikrinimas visose visuomenės veiklos srityse yra būtinas. Teisės aktai ne visada užtikrina teisingumą – jų gausa ir dažnas keitimas sukuria teisines pinkles. Piliečiai nesijaučia saugūs įstatymų labirintuose, didelė dalis negali apginti savo teisių dėl didelių bylinėjimosi išlaidų.

PARTIJOS siekiai:

2.1. Kurti tokius įstatymus, kurie stiprintų Lietuvos valstybės interesus ir jos vertybes, panaikinant įstatymus, kurie tam prieštarauja.

2.2. Užtikrinti konstitucines galimybes piliečiams daryti realų poveikį valdžios sprendimams valstybės lygmenyje, sumažinant referendumui būtiną parašų skaičių nuo 300 tūkst. iki 50 tūkst.

2.3. Referendumu priimtus įstatymus ar Konstitucijos straipsnius keisti tik nauju piliečių referendumu.

2.4. Įstatymai turi būti aiškūs, be dviprasmybių; reikia taisyti nekokybiškus ir naikinti perteklinius įstatymus.

2.5. Griežtinti įstatymų atitikties LR Konstitucijai patikrą.

2.6. Vengti įstatymų priėmimo skubos tvarka praktikos. Toks įstatymų priėmimas turi tapti reta išimti.

2.7. Privalu sumažinti gyvenimą ir veiklą reguliuojančių įstatymų skaičių ir apimtis, kad vidurinį išsilavinimą turintis LR pilietis galėtų be teisininko pagalbos juos suprasti. Už įstatymuose paliktas spragas ar dviprasmybes atsakyti turi tokius įstatymus priėmę Seimo nariai.

2.8. Teikti pirmenybę tiems seimo narių sprendimams, kurie užtikrintų ilgalaikį visuomenės poreikių tenkinimą, žmogaus gyvenimo gerovę.

2.9. Siekti bendradarbiavimo ir geranoriškų santykių su politine opozicija. Palaikyti iniciatyvas, atitinkančias šią programą, nepriklausomai nuo to, kuri partija jas iškėlė.

2.10. Įtvirtinti teisinėje sistemoje Seimo ir savivaldos narių atsakomybę: Seimo narys ar kitas renkamas asmuo privalo savo rinkėjams kasmet pateikti ataskaitą apie deklaruotų tikslų, rinkiminių pažadų įgyvendinimą.

2.11. Užtikrinti piliečių teisę atšaukti Seimo ir savivaldos narius, jei jie nevykdo savo pareigų, daro žalą Lietuvos valstybei.

2.12. Apriboti Seimo narių ar savivaldybių tarybų, išrinktų pagal sąrašus, kadencijų skaičių iki dviejų iš eilės.

2.13. Laikytis Konstitucijos nustatytų įgaliojimų Seimo nariams, suformuoti palankią teisinę aplinką stabiliai valstybės valdymo sistemai ir konstruktyviems santykiams su kitomis valdžios institucijomis.

2.14. Keisti žinybinį, funkcinį valstybės administravimą į įvairių sričių ir funkcijų koordinavimu grįstą valdymą.

2.15. Darbas Seime yra pagrindinė seimo nario funkcija, todėl be pateisinamos priežasties praleisti posėdžiai ar svarstymai Seimo komitetuose turi būti vertinami kaip pravaikštos, už kurias taikomos adekvačios nuobaudos.

2.16. Valdžios atstovai turi asmeniškai atsakyti už savo sprendimus; už padarytą žalą valstybei netaikyti senaties termino. 

2.17. Seimo skiriami ministrai, viceministrai, įstaigų ir įmonių vadovai turi būti kompetentingi specialistai su darbo patirtimi atitinkamoje srityje.

2.18. Sumažinti absoliutaus skurdo lygį Lietuvoje (ne mažiau kaip 2 kartus) per Seimo kadenciją; sprendžiant socialinės atskirties problemas pasinaudoti valstybiniais švietimo, kultūros ir sporto, viešojo sektoriaus įstaigų tinklais.

2.19. Stiprinti savivaldą, kad ji tarnautų žmogui ir šeimai, skatintų vietos ūkį, verslumą, gyvybines jėgas ir atitiktų Europos vietos savivaldos chartiją. 

2.19.1. Atkurti dviejų lygių savivaldą – rajono ir seniūnijos. Tuo tikslu turi būti atlikta teritorinė-administracinė reforma.

2.19.2. Suteikti pilnas savivaldos teises seniūnijoms.

2.19.3. Įteisinti demokratiškai renkamas seniūnaitijų ir seniūnijų tarybas.

2.19.4. Žemutinių pakopų savivaldoje visus rinkimus organizuoti tik vienmandatinės rinkimų sistemos būdu.

2.19.5. Įteisinti visų lygių išrinktųjų atstovų privalomą atstovavimą juos rinkusiems rinkėjams.

2.20. Atsisakyti visuotino merų rinkimo. Savivaldybės tarybos nariai renkami visuotinu, laisvu ir slaptu balsavimu (atsisakoma rinkimų pagal sąrašus). Išrinktieji tarybos nariai iš savo tarpo išsirenka savivaldybės tarybos pirmininką, kurį nereikėtų vadinti meru. Meras – ne politinio pasitikėjimo asmuo, bet ūkinio, t. y. jis turėtų atlikti dabartinio savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas. Meras (administracijos direktorius) samdomas konkursine tvarka.

2.21. Remti sostinės įstatymą, apibrėžiantį Vilniaus valstybinės bei nacionalinės svarbos klausimų ratą, jų sprendimų ir vykdymo galią perduodant Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei, ūkinės ir vietinės svarbos klausimų sprendimo bei vykdymo galią paliekant Vilniaus savivaldai bei seniūnijoms.

2.22. Stiprinti bendruomenes, gerinti bendruomenių socialinio verslo sąlygas: šiam tikslui pritaikyti socialinio verslo, viešųjų pirkimų įstatymus – įteisinti ir skatinti praktiką pirkti bendruomeninių organizacijų teikiamas paslaugas ir produktus vietos-regionų rinkose ;įgalinti bendruomenes veikti, suteikiant joms patalpas (nereikalaujant nuomos mokesčio), koordinatoriaus etatą ir galimybę gauti 1.2 proc. Lietuvos piliečių sumokėto GPM.

2.23. Kurti ir puoselėti socialinę erdvę kartų santykiams – „Kartų namus“; remti rūpinimąsi tėvais, neįgaliaisiais, našlaičiais ir kitais rūpybos reikalingais bendruomenių nariais.

2.24. Socialinio verslo plėtros ir kooperacijos įstatymais sudaryti galimybę steigtis kooperatyvinėms įmonėms pramonėje, žemės ūkyje, paslaugų, švietimo ir mokslo srityse.

2.25. Pagal smulkaus ir vidutinio verslo įnašą į šalies ekonomiką (biudžetą, darbo vietų kūrimą ir kita) įstatymu suteikti smulkiam ir vidutiniam verslui įgyvendinamas galimybes gauti užsakymus per viešuosius pirkimus.

2.26. Įstatymu numatyti valstybinį finansavimą projektų įgyvendinimui, pirmenybės tvarka lėšas paskirstant vietiniams smulkaus ir vidutinio ūkio subjektams, taip siekiant mažinti skurdą, socialinę atskirtį ir korupciją, užkirsti kelią pinigų nutekėjimui už Lietuvos ribų per tarpininkus.

2.27. Valstybės valdymo ir savivaldos sprendimai turi būti daromi, remiantis sveiku protu, nešališkų mokslinių tyrimų išvadomis, užtikrinant bendrą gerovę.

2.28. Valstybės biudžeto asignavimai turi būti skiriami visoms Teisingumo ministerijoje registruotoms politinėms partijoms, vykdančioms veiklą. Turėtų būti taikomas asignavimo dydžio koeficientas. Apibrėžti partijų lėšų panaudojimą rinkiminėms kampanijoms.

2.29. Skaidrinti rinkimų sistemą. Dėl didelės klastojimo galimybės išankstinį balsavimą taikyti tik išimties tvarka.

 

3. VEIKLA IR APSIRŪPINIMAS

Valstybė privalo sudaryti Lietuvos piliečiams palankias galimybes kurti, dirbti ir gyventi Tėvynėje, nevaržydama žmonių pertekliniais reguliavimais, apribojimais, mokesčiais ar bausmėmis. 

Plėtojantis 4-ajai pramoninei revoliucijai ir ją lydintiems pokyčiams, svarbu surasti tinkamą balansą tarp ekologinės ir socialinės-ekonominės sistemų. Todėl ypatingą dėmesį skirsime susitarimui tarp verslo, valdžios ir profsąjungų.

Šiuo metu Lietuvoje tiek verslas, tiek valstybė suinteresuota vartojimo didinimu. 2/3 pajamų (neskaitant ES paramos) į biudžetą surenkama nuo vartojimo (PVM ir akcizai), kai gyvybingos ir savo klestėjimo siekiančios šalys 2/3 biudžeto pajamų dalį surenka nuo turto, priaugančio verslo ir jo plėtros. Perteklinis vartojimas nėra pateisinamas nei ekonomikos, nei ekologijos srityse. Esame sistemos įkaitai, nes neturime visos informacijos, ką valgome, kuo kvėpuojame, kas su mumis bei gamta tiesiogiai ir netiesiogiai daroma, kada ir kieno esame sekami.

Progresiniai visų pajamų (ne tik susijusių su darbu) mokesčiai yra svarbus įrankis mažinant socialinę atskirtį tarp šalies gyventojų. Gaunantiesiems nedideles pajamas yra būtina sumažinti mokestinę naštą ir tokiu būdu realiai padidinti jų piniginius išteklius. Tokia mokesčių sistema leistų sumažinti pajamų skirtumus visuomenėje, nes skirtingoms mokėtojų grupėms būtų taikomi ir skirtingi tarifai pagal pajamų dydį.

Privalome suformuoti sklandžiai veikiančius ir Lietuvos piliečiams tarnaujančius teisinius ir organizacinius mechanizmus, kurie sudarytų galimybę žmogui atsitiesti po finansinių ir materialių sunkumų, realizuoti savo norus ir gebėjimus Lietuvoje.

PARTIJOS siekiai:

3.1. Plėtoti žiniomis grįstą, aukštos pridėtinės vertės verslą ir ekonomiką; plečiant pramonę, žemės ūkį remtis taikomaisiais mokslais. Valstybinių mokslo institucijų veiklą vertinti ir pagal Lietuvos verslo atitinkamose srityse potencialo augimą, aukštos pridėtinės vertės pramonės ir paslaugų sektoriaus vystymąsi.

3.2. Mokslinių tyrimų, finansuojamų iš biudžeto, rezultatai turi būti prieinami visuomenei.

3.3. Mokslo įstaigos turi rengti specialistus, kurie bus reikalingi ateities visuomenei, pramonei, žemės ūkiui; plėtoti aukštos pridėtinės vertės profesinį mokymą.

3.4. Sudaryti sąlygas visam smulkiajam verslui ir smulkiesiems šeimų ūkiams maksimaliai pasinaudoti finansinėmis programomis ir mokslo pasiekimais per pirmuosius trejus verslo metus, taip užtikrinant tvarų jo augimą ir kuriamą pridėtinę vertę.

3.5. Sudaryti palankias ekonomines sąlygas kooperacijos plėtrai, kuri paskatintų gaminti aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produktus, kurtų darbo vietas regionuose.

3.6. Derinti valstybės remiamas programas, užtikrinant socialinius, ekonominius rezultatus.

3.7. Įgalinti valstybės skiriamus ekonomikos atašė užtikrinti jo reziduojamos šalies ir Lietuvos smulkiojo bei vidutinio verslo ir smulkių šeimos ūkių atstovų ryšių vystymą, siekiant ekonominių rezultatų.

3.8. Skatinti socialines ir technologines naujoves (inovacijas); kurti palankesnę mokesčių sistemą verslui, kūrybai ir inovacijoms, būtiniausio vartojimo prekėms ir paslaugoms.

3.9. Kurti teisinę ir ekonominę sistemą visų kartų oriam gyvenimui užtikrinti, įgyvendinti ES socialinės ekonomikos geros patirties principus ir rekomendacijas.

3.10. Padėti tiems, kam pagalba labiausiai reikalinga, teikdami jiems ne vien pašalpą, bet įgalindami socialiai ir ekonomiškai veikti, kad psichologiškai nepalūžtų ir nedegraduotų kaip asmenybės.

3.11. Plėtoti žiniomis ir inovacijomis grįstą valstybės valdymą ir ekonomiką; skatinti skaitmeninės ekonomikos plėtrą, kuri yra vienas iš ES ekonomikos augimo ir užimtumo pagrindų.

3.12. Užtikrinti, kad pirmą kartą pradedantieji verslą (tarp jų ir grįžusieji emigrantai) pirmuosius dvejus metus būtų atleisti nuo mokesčių (išskyrus Sodros) ir nuo administracinių formų pildymo. Visos kontroliuojančios institucijos turėtų daugiau konsultuoti ir padėti plėtoti verslą, o ne grįsti kontrolę bausmėmis.

3.13. Sukurti specializuotą šeimų, patiriančių skurdą, registrą ir patvirtinti tarp sritinę programą, kuri leistų tokioms šeimoms pakilti virš skurdo ribos.

3.14. Neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesinei algai.

3.15. Peržiūrėti leidimų sistemą ir panaikinti perteklinius ribojimus bei draudimus socialinei ir ekonominei veiklai bei nuosavybės panaudojimui.

3.16. Sustabdyti Lietuvos piliečių socialinį dempingą, įsileidžiant pigią darbo jėgą iš trečiųjų šalių; Europos Sąjungoje reikalausime specialaus statuso Lietuvai, kurios gyventojų skaičius sparčiausiai nyksta.

3.17. Pasiekti, kad pajamų nelygybė Lietuvoje tarp penktadalio didžiausias pajamas ir penktadalio mažiausias pajamas gaunančių  Lietuvos piliečių būtų mažesnė kaip 4 kartai (2016, 2017 ir 2018 metais ji viršijo 7 kartus). 

3.18. Indeksuoti pensijas nuo jų suteikimo momento. Turintiems būtinąjį stažą pensijos pradinis dydis turi viršyti skurdo ribą.

3.19. Atsisakyti įmokų, kurias iš biudžeto Sodra pervedinėja į privačius fondus. Įkūrus Lietuvos valstybinį plėtros banką nukreipti į jį antros pakopos įmokas. Ateityje tobulinti pensijų kaupimo sistemą.

3.20. Nustatyti tokią tvarką, kad visos Lietuvoje veikiančios įmonės visus mokesčius mokėtų ten, kur vykdo veiklą (de-ofšorizacija): įstatymais įpareigoti Lietuvoje vykdančias veiklą ofšorines įmones mokesčius mokėti Lietuvoje.

3.21. Mažinti dirbančiųjų emigraciją, palaipsniui didinant vidutinį valandinį atlyginimą ir artinant jį iki Vakarų Europos šalių lygio. 

3.22. Monopolines centrinio šildymo ūkio, vandentiekio ir atliekų tvarkymo sritis grąžinti savivaldybėms.

3.23. Užtikrinti Lietuvos gyventojams gyvybiškai svarbių sričių (energetikos, kelių, geležinkelių ir kt.) buvimą valstybės nuosavybėje, neužkertant kelio ir konkurencinei privačiai iniciatyvai.

3.24. Valstybinio biudžeto dalį didinti prioritetinėms sritims: švietimui, mokslui, sveikatai, kultūrai, pensijoms ir socialinės atskirties mažinimui.

3.25. Taikyti sumažintą PVM mokestį pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms. Padidinti PVM mokėtojo registravimo ribą nuo 45 iki 85 tūkst. eurų.

 

4. SAUGUMAS

Valstybė privalo užtikrinti ne tik savo sienų, bet ir savo piliečių fizinį, ekonominį, psichologinį bei kultūrinį saugumą.

Taika Europoje ir pasaulyje yra pagrindinė įvairiapusio saugumo sąlyga. Mūsų gyvenimo ir jo vertybių užtikrinimas įmanomas tik taikos sąlygomis, todėl dalykiniai ir abipuse pagarba grįsti santykiai su kaimynais būtini. 

Tiktai stipri valstybė gali užtikrinti savo piliečiams galimybę į saugų, pasiturinti ir pilnavertį gyvenimą. Partija – už stiprią Lietuvą suverenių Europos Sąjungos valstybių bendrijoje. Santykiai su artimiausiomis kaimyninėmis šalimis turi esmingai gerėti, plėtotis. Visos Lietuvos pasirašytos tarptautinės sąjungos ir tarptautinio bendradarbiavimo sutartys turi tarnauti Lietuvos ir regioniniam saugumui. Mes sieksime krašto apsaugos stiprinimo, grįsto piliečių kariniu-patriotiniu pasirengimu. Šalies narystė NATO – būtina Lietuvos saugumo sąlyga. 

Energetinė nepriklausomybė, tvarių atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra ir efektyvus naudojimas – valstybės energetinio saugumo kryptis. Gamtos ištekliai – valstybės turtas, kuris turi tarnauti bendrai valstybės gerovei.

Valdžios nepagarba žmonėms yra netoleruotinas reiškinys valstybėje. Būtina keisti tokį požiūrį į piliečius, kad jie galėtų jaustis oriai, nebepatirdami psichologinės, ekonominės bei fizinės prievartos.

Valstybė ir jos piliečiai neturi tapti komercinių bankų, finansinių organizacijų įkaitais. Svarbi finansinio saugumo sąlyga – tai ir saikingas vartojimas. Vartojimas negali būti skatinamas didinant valstybės ir asmenų skolinimąsi, besaikiai naudojantis kreditais. 

Draudimo sistema privalo būti patikima ir nesinaudoti įvairiausiais pretekstais neišmokėti draudiminių išmokų žmonėms, patyrusiems draudiminį įvykį.

PARTIJOS siekiai: 

4.1. Stiprinti valstybę, ginant jos interesus tarptautinėje erdvėje. Mes privalome tęsti Sąjūdžio Lietuvos valstybės nepriklausomybės įtvirtinimo idėją.

4.2. Ginti valstybės suverenitetą, užtikrinti saugumą nuo išorinių karinių grėsmių, ekonominį pajėgumą, demografinį stabilumą bei piliečių vienybę. Valstybės suverenitetas – tai gebėjimas tvarkyti valstybės reikalus pagal savo piliečių, o ne išorės jėgų valią. Tai – stiprios valstybės svarbiausias bruožas. Mes ketiname veikti kartu su Europoje šiuo metu kylančiais judėjimais, politinėmis partijomis ir valstybėmis, kurios gina savo nacionalinius interesus. Būtina pakeisti antikonstitucinį 2004 07 17 Seime priimtą aktą, kuris naikina Lietuvos valstybingumą, įtvirtindamas ES įstatymų viršenybę virš Lietuvos įstatymų. 

4.3. Atsižvelgus į šalies ribotą ekonominį pajėgumą, sukurti kuo veiksmingesnes karines pajėgas, kurių pagrindinis uždavinys būtų savos teritorijos gynyba. Turint omeny vyraujančius užsienyje karinius/ekonominius santykius, mes suvokiame, kad Lietuva vien savo jėgomis nesugebės užtikrinti šalies saugumo nuo išorinių grėsmių. Todėl ji privalo remtis sąjungininkų pagalba bei veiksminga bendra gynybine sistema. Šiuo metu Lietuvos ir kitų Europos valstybių saugumą geriausiai užtikrina NATO. Lietuva privalo laikytis susitarimų skirti 2 proc. šalies BVP gynybai, bet papildomos išlaidos šiuo metu būtų ekonomiškai žalingos. Lietuvos kariuomenės pagrindą turi sudaryti šauktiniai piliečiai.

4.4. Mažinti įtampą tarp kaimyninių šalių. Pablogėjus santykiams tarp Rusijos ir NATO Lietuva atsidūrė padidintos rizikos zonoje. Todėl mes turime tobulinti šalies gynybinį potencialą tiek bendradarbiaudami su kitomis NATO narėmis, tiek ir stengdamiesi neaštrinti santykių su kaimyninėmis šalimis. Kariniai/diplomatiniai konfliktai įsižiebia ir išblėsta, bet Lietuvos kaimynai lieka tie patys.

4.5. Reikalauti, kad lėšos, investuotos į emigruojančio jaunimo parengimą, būtų kompensuojamos tų šalių, į kurias jis emigruoja. Kalbos apie europietišką arba transatlantinį solidarumą skamba tuščiai, kai Lietuva ir kitos mūsų regiono šalys savo lėšomis paruošia jaunų specialistų bei darbininkų turtingoms Europos bei kitų žemynų šalims, taip pačios prarasdamos jaunus darbingus žmones. Dėl to kenčia šalies biudžetas. 

4.6. Derinti šalių veiksmus, užkertant kelią stambių sumų perkėlimui į užsienį. Globalizacijos bei ES integracijos procesai leidžia fiziniams ir juridiniams asmenims (ypač bankams ir korporacijoms) vengti mokėti mokesčius šalyje, kurioje vysto verslą, slepiant pelną ir pajamas taip vadinamose mažų mokesčių šalyse. Mokesčiai turi būti mokami toje šalyje, kurioje dirbama.

4.7. Palaikyti kuo glaudesnius santykius su kaimynine Latvija. Ypatingai artimi šių dviejų tautų bei valstybių santykiai turėtų stiprinti bendras pastangas išsaugojant nacionalinę tapatybę ir valstybingumą.

4.8. Užtarti tautas, siekiančias savo nepriklausomybės. Islandijos pavyzdys, kuomet gavome paramą, kai labiausiai jos reikėjo, turi būti paskata mums.

4.9. Prisijungti prie Vyšegrado pozicijos, kuria siekiama atmesti privalomą migrantų paskirstymą po Europos Sąjungos šalis; įvesti griežtą ES sienų kontrolę. Europos šalys šiuo metu pergyvena migrantų iš ne ES šalių krizę. Matant didžiulį demografinį spaudimą (labai aukštą gimstamumo rodiklį imigrantų šalyse), yra visai realu, kad tokio masto demografiniai pokyčiai keltų rimtą grėsmę europiečių nacionalinei savimonei, saugumui ir socialinės apsaugos sistemoms ne tik turtingose Europos šalyse, bet ir Lietuvoje. Mes remiame Europos judėjimus ir nacionalines valstybes, kurios ryžtasi priešintis liūdnai pagarsėjusiai Vokietijos atvirų sienų politikai. Lietuva privalo atmesti JTO inspiruotą Marakešo migracijos paktą, kuris kertasi su Lietuvos, kaip suverenios valstybės, teise kontroliuoti savo išorės sienas.

4.10. Atmesti bandymus sukurti centralizuotą Europos valstybę, kurios tikslas yra sumenkinti nacionalinę savimonę ir atskirų Europos valstybių nepriklausomybę. Valstybės suverenitetas remiasi piliečių socialine vienybe, asmeniniu interesų geranorišku derinimu su visuomeniniais interesais ir pasiruošimu aukotis bendram tikslui. Mes norime prisidėti prie Tėvynių Europos kūrimo, nes suvokiame, kad europietiška demokratija, saugumas, kultūra bei socialinė gerovė gali klestėti, tik jei gyvuos sveikas atskirų Europos tautų patriotizmas.

4.11. Užtikrinti fizinį piliečių saugumą, stiprinant jų sąmoningumą bei sąveiką su saugumo struktūromis.

4.12. Įsteigti Lietuvos valstybinį plėtros banką, kad būtų užtikrintas Lietuvos ekonominis ir finansinis atsparumas krizėms.

4.13. Skatinti valstybės bei šeimų ūkių energetinę autonomiją ir saugumą, taupų energijos vartojimą, atsinaujinančios energetikos (tame tarpe – geoterminės) plėtrą.

4.14. Siekti, kad galutinės elektros energijos kainos pramonei ir gyventojams Lietuvoje būtų ne didesnės nei kitose regiono valstybėse (Estijoje, Latvijoje, Šiaurės šalyse, Lenkijoje).

4.15. Plėtoti bendrą Baltijos valstybių elektros energijos tinklą, integruotą į Šiaurės šalių elektros energijos rinką; užtikrinti, kad Baltijos šalių elektros tinklai galėtų veikti kaip izoliuoto darbo režimo sala; sutelkti pastangas Astravo AE (Baltarusija) ir Baltijos AE (Kaliningradas) saugumo didinimui. 

 4.15.1. Kol Lietuva neturi pakankamų savų elektrą generuojančių galingumų, pirkti elektros energiją iš šalių, kurios energiją parduoda pigiausiai (pvz., iš Lenkijos, Švedijos, Rusijos ar Baltarusijos).

 4.15.2. Panaikinti dabar sukurtus privačius tarpininkus elektros energijos pirkimui. Energetika turi būti valstybės rankose.

4.16. Lobistinės veiklos įstatyme įtvirtinti, kad lobistinė veikla negalima siekiant ir įgyvendinant tikslus, prieštaraujančius Lietuvos nacionaliniams bei viešiesiems interesams.

4.17. Užtikrinti, kad Lietuvos valstybės jungimasis prie konvencijų ir kitų tarptautinės teisės aktų yra galimas tik tuo atveju, jeigu jie neprieštarauja Lietuvos nacionaliniams interesams.

4.18. Užkirsti kelią teisės aktų bei įstatymų leidimui, kurie atveria galimybes sukelti grėsmę Lietuvos gyventojų fizinei bei dvasinei sveikatai.

4.19. Neleisti valstybės aparatą ir jėgos struktūras naudoti nekonstituciniu ir priešįstatyminiu būdu.

4.20. Neatlygintinai sustabdyti žalingų žmonių sveikatai technologijų veiklą Lietuvos teritorijoje, prieš tai atlikus jų poveikio žmonių sveikatai tyrimus. Įstatymiškai sugrąžinti pavojingų sveikatai veiksnių slenkstines vertes į prieš tai buvusius mažesnius lygius.

4.21. Įstatymiškai įteisinti, kad visos įdiegtos ir diegiamos technologijos būtų saugios, tarnautų žmonėms, privalomai laiduojant jų poveikio trumpalaikės ir ilgalaikės žalos atlyginimą.

 

Piliečių teisinis saugumas ir teisingumas

Piliečiai savo valstybėje nesijaučia saugūs: jų privatus gyvenimas gali būti nepagrįstai sekamas; piliečiai ne visada susilaukia teisinės pagalbos; piliečių skundai kartais tiriami nepakankamai įsigilinus į bylos aplinkybes; vykdant baudžiamąjį ar administracinį persekiojimą ne visada užtikrinama piliečių teisių ir laisvių apsauga, nesilaikoma nekaltumo prezumpcijos, kai kurios keliamos bylos turi politinį atspalvį, vis dar menkai kovojama su korupcija valdžios įstaigose.

PARTIJOS siekiai:

4.22. Didinant vertybinį, etinį ir kultūrinį auklėjimą, pilietinės atsakomybės už socialinius procesus suvokimą, siekti asmenų savisaugos nuo nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų. Pagrindinį dėmesį skirti teisės pažeidimų prevencijai.

4.23. Asmenų saugumą nuo nusikalstamų veikų vertinti remiantis ne vien registruoto nusikalstamumo statistika (kuri parodo tik apie 4 proc. to, kas vyksta tikrovėje), bet ir reguliariai atliekamų asmenų apklausų ir kitų kriminologinių tyrimų duomenimis.

4.24. Reikalauti tikslaus žmogaus teisių konvencijų vertimo į lietuvių kalbą pašalinant klaidingo vertimo atvejus.

4.25. Peržiūrėti tvarkas dėl prašymų sankcionuoti pokalbių pasiklausymą ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, kad tokius prašymus sankcionuotų teisėjų kolegija.

4.26. Įgyvendinti nekaltumo prezumpcijos principą.

4.27. Panaikinti pilietines teises varžančius įstatymus, apriboti VSD galias, įvedant atsakomybę už neteisėtus jo veiksmus.

4.28. Užtikrinti veiksmingą teisėsaugos institucijose nukentėjusiųjų teisių gynimą.

4.29. Padidinti iš valstybės biudžeto skiriamas lėšas kompensacijoms už valdžios institucijų padarytą žalą, kad galima būtų nedelsiant atlyginti materialinius ir moralinius nuostolius nukentėjusiems. Privalomai išieškoti padarytą žalą iš nusižengusių valstybės tarnautojų.

4.30. Optimizuoti viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų skaičių, vengiant jų funkcijų persidengimo.

4.31. Parengti vieningą teisėsaugos tarnybų statutą, taip pat vieningą statutinių pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą.

 

Teismų veiklos nepriklausomumo ir skaidrumo užtikrinimo, teismų ir prokuratūros administravimo tobulinimas

PARTIJOS siekiai:

4.32. Įgyvendinti teisingumo vykdymo reformą, užtikrinant prokuratūros, advokatūros ir teismų skaidrumą bei veiksmingumą. Sudėtingoms baudžiamosioms byloms įsteigti prisiekusiųjų teismą (tarėjus).

4.33. Įgyvendinti Lietuvos teismų sistemos struktūrinę reformą taip, kad būtų sparčiau nagrinėjamos bylos, suvienodintas teisėjų darbo krūvis, sudarytos sąlygos teisėjų specializacijai ir sprendimų kokybės gerinimui.

4.34. Reformuoti baudžiamąją politiką taip, kad sumažėtų įkalintų asmenų skaičius, laisvės atėmimo bausmę skiriant tik būtiniausiais atvejais už sunkius nusikaltimus visuomenei pavojingiems asmenims, kad vyrautų baudos bausmė, kurios dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į nuteistojo ekonomines galimybes sumokėti baudą. Nesumokėjus baudos, ji keičiama viešaisiais darbais ar laisvės atėmimu.

 

Korupcijos prevencija

Piliečių pasitikėjimą valstybe ir visuomene itin pakerta korupcijos atvejai teisingumo užtikrinimo, sveikatos, savivaldybių veiklos, socialinės apsaugos, švietimo srityse. Žalą visuomenei daro ir bendros naudos nekuriantis valstybės turto valdymas, sudėtingos biurokratinės procedūros, pasitaikantys valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnyba ar savo pareigų neatlikimo atvejai. Tai sukuria terpę korupcijai plisti. Valstybės valdyme ir savivaldoje būtina įgyvendinti tarptautines korupcijos prevencijos valdymo sistemas.

PARTIJOS siekiai:

4.35. Užtikrinti efektyvią teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiklos antikorupcinę kontrolę. Jų veikloje derinti pasitikėjimo ir asmeninės atsakomybės principus.

4.36. Plačiai taikyti informacines technologijas kaip veiksmingą ginklą prieš korupciją.

4.37. Teikiant viešąsias paslaugas atsisakyti perteklinio reguliavimo ir biurokratizmo.

4.38. Viešųjų paslaugų antikorupcinei kontrolei taikyti „slapto kliento“ modelį.

4.39. Siekti, kad lobistinė veikla nedarytų žalos bendram viešajam ir nacionaliniam interesui.

4.40. Įgyvendinti valstybės tarnautojų tarnybinės etikos kodekso principus.

4.41.Įtvirtinti asmeninę materialinę politikų atsakomybę už priimtus neteisėtus sprendimus, ypač tais atvejais, kai jais padaroma materialinė ar moralinė žala piliečiui ir valstybei.

4.42. Netaikyti senaties termino stambaus masto korupciniams nusikaltimams.

 

5. EKOLOGIJA

Lietuva – žalias kraštas. 

Nuo mūsų pilietiškumo ir atsakingo požiūrio į vartojimą priklauso, kaip keisis ekologinė situacija ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kiek ekosistema bus išsaugota ateinančioms Lietuvos kartoms.

Didelė Lietuvos pievų ir miškų dalis nesukultūrinti, jie stebina užsieniečius savo biologine įvairove. Lietuvos miškai ir girios dar netapo miškų plantacijomis. Upės, ežerai ir jūra alsuoja gyvybe. Esame labai turtingi gėlo vandens klodais, tuo tarpu trečdalis planetos gyventojų jaučia jo stygių.

Miškas yra esminis ekologinės pusiausvyros veiksnys – sudaro daugelio gyvūnijos ir augmenijos rūšių buveines, stabdo dirvos eroziją, sugeria anglies dvideginį ir grynina orą, kaupia anglį biomasėje ir kartu mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje, saugo gruntinius ir paviršinius vandenis, taip pat suteikia galimybę žmonėms poilsiauti. Privalome tinkamai įvertindami miškų teikiamą įvairiapusę naudą visuomenei ir užtikrindami darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą visuose šalies miškuose. 

Besikeičiantis klimatas palietė ir Lietuvos žemės ūkį. Lietaus stygius ir alinantys karščiai tampa didžiuliu iššūkiu žemdirbystei. Tai – klimato šiltėjimo padariniai. Todėl ypač svarbu stiprinti žemės ūkio sąsajas su mokslu, sudaryti finansines, materialines sąlygas atlikti tikslinius tiriamuosius darbus, kurie sušvelnintų neigiamus ekonominius padarinius, susijusius su klimato kaita.

PARTIJOS siekiai:

5.1. Suderinti Jungtinių tautų darnaus vystymosi (2015) ir Lietuvos valstybės strategijas bei tikslus tarpusavyje, įgyvendinant žaliosios ekonomikos principus.

5.2. Ginti ir saugoti gyvybės įvairovę Lietuvoje ir pasaulyje.

5.3. Darnios žmogaus ir gamtos sąveikos principus integruoti į visą švietimo sistemą.

5.4. Plėtoti ir remti atsakingo verslo, ekologinio ūkininkavimo, sąžiningos prekybos, saikingo vartojimo sistemas bei iniciatyvas.

5.5. Plėtoti trumpąsias maisto tiekimo grandines, mažinant transportavimo atstumus nuo lauko iki stalo, užtikrinant aukštą maisto produktų biologinę vertę. Taip būtų saugoma žmonių sveikata ir mažinama aplinkos tarša.

5.6. Žemės ūkyje keisti plėtros kryptis, t. y. palaipsniui pereiti prie organinės-ekologinės žemdirbystės ir gyvulininkystės.

5.7. Mažinti pakuočių atliekas, remti nulinės taršos (angl. zero waste) iniciatyvas; plėtoti žiedinę ekonomiką, ribojant taršą ir chemikalų panaudojimą žemės ūkyje bei pramonėje.

5.8. Plėtoti ,,švariąją“ energetiką (saulės, vėjo, upių, jūros, bio jėgaines).

5.9. Sustabdyti miškų, miesto parkų ir žaliųjų plotų beatodairišką naikinimą.

5.10. Siekti dermės tarp miškų ūkinės veiklos, generuojančios pajamas, ir socialinės, ekologinės, aplinkosauginės ar kitokios veiklos, neduodančios pajamų; šias veiklas vertinti kompleksiškai (ne tik finansiniu požiūriu).

5.11. Įgyvendinti racionalesnio miškų išteklių naudojimo priemones, atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas bei ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes.

5.12. Sukurti mechanizmus, įgalinančius visuomenę dalyvauti priimant reikšmingus sprendimus dėl miškų ir kitų gamtinių išteklių, kaip visiems priklausančio turto, naudojimo. Užkirsti kelią suinteresuotoms grupėms išskirtinėmis sąlygomis naudoti miško išteklius, kurie priklauso visuomenei ir valstybei.

5.13. Užbaigti Lietuvos piliečių nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vidaus vandenis atstatymą.

5.14. Įstatymais numatyti ekosistemą tausojančius ir ekologinius reikalavimus ūkininkavimui, užkertant kelią dirvožemio erozijai.

5.15. Įstatymais suteikti Lietuvos piliečiams lengvatines sąlygas įsigyti valstybinę žemę, joje įsikurti ir ekologiškai ūkininkauti, kooperuojantis su kitais smulkiais bei vidutiniais ūkiais.

5.16. Įstatymais įtvirtinti, kad valstybiniai ištekliai, žemės gelmių turtai bei miškai yra nacionalinis turtas, todėl jų teikiama visokeriopa nauda gali tarnauti tik nacionaliniams interesams, nežalojant ekosistemos.

5.17. Įstatymais numatyti vertingų brandžių ir saugomų teritorijų miškus naudoti tik pažintinei, kultūrinei, mokslinei bei sveikatinimo paskirčiai, kurios teikiama nauda yra didesnė už ūkinę. Įstatymu neribotam laikui sustabdyti kirtimus šiose teritorijose, turint tikslą atkurti sengires.

5.18. Įstatymu atkurti 26 urėdijų sąrangą, kuri per šimtmečius gynė tautos interesus ir įgijo gerąją miškų tvarkymo patirtį.

5.19. Įstatymu numatyti, kad privačių miškų tvarkymas atitiktų keliamus ekologinius reikalavimus miškų kirtimui, jų atsodinimui. Tai užkirs kelią ekosistemos sutrikdymui, sunaikinimui ir miškų plataus masto plyniems kirtimams.

5.20. Įstatymu atsisakyti plastikinių pakuočių ir taros; pereiti prie inovatyvių pakuočių, nekenkiančių gamtai, panaudojimo.

5.21. Įstatymu užtikrinti visų atliekas deginančių jėgainių atitikimą ekologiniams reikalavimams ir LR įstatymams.

5.22. Įstatymu užkirsti kelią kenksmingų atliekų įvežimui į Lietuvą, kad jos nepakliūtų į atliekų perdirbimo įmonių saugojimo aikšteles ir į atliekų deginimo jėgaines.

 

6. SVEIKATA

Apie 80 proc. sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo: maisto, fizinio aktyvumo, streso, žalingų įpročių, išorinės aplinkos užterštumo. Medicinos pagalbos sistema veiksminga gydant ūmius susirgimus, traumas, tačiau patiria nesėkmę lėtinių ligų srityje. Žmonės vis didesnę gyvenimo dalį praleidžia sirgdami įvairiomis lėtinėmis ligomis, kurių būtų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą.

Maistas. Pramoniniu būdu auginto ir gaminto maisto biologinė vertė yra žymiai menkesnė nei užauginto ekologiškai. Valstybė turi remti ekologiško ir sveikatai palankaus maisto auginimą, ruošimą ir pardavimą vietos rinkoje, tai yra užtikrinti užauginto ekologiško maisto prieinamumą ir skatinti jo vartojimą.

Fizinis aktyvumas. Technologijų taikymo plėtra tampa vis mažesnio žmonių judrumo priežastimi. Fizinio aktyvumo stoka pasaulyje yra vienas iš rizikos veiksnių, didinančių mirtingumą – lemia 6 proc. visų mirčių. Mokslininkai įvardija, kad fizinio aktyvumo trūkumas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios išsivysto įvairios ligos: 25 proc. krūties ir storosios žarnos vėžio atvejų, 27 proc. cukrinio diabeto ir 30 proc. išeminės širdies ligos atvejų. Siekiant didinti judrumą yra būtinas valstybinio lygmens fizinio aktyvumo skatinimo planas.

Stresas ir socialinė aplinka. Stresas (organizmo reakcija į nepalankius aplinkos veiksnius) yra dažnas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje. Ilgalaikis stresas organizme sukelia uždegimą ir tai būna daugelio lėtinių ligų priežastis. Moksliniai tyrimai įrodė ypatingą socialinių santykių svarbą žmogaus fizinei ir dvasinei sveikatai, jo laimės pojūčiui atsirasti ir palaikyti. Itin reikšminga yra artimoji aplinka (šeima, draugai), kuri, kaip rodo tyrimai, kur kas labiau vertinama nei žinomumas visuomenėje, karjera ar pinigai. Svarbūs žmogui yra ir geri santykiai darbe. Nustatyta, kad gera sveikata bei amžiaus trukmė yra labiau susijusios su pozityviais santykiais socialinėje aplinkoje, o ne su genais, intelektu ar priklausymu kuriai nors socialinei grupei: tie, kurie būdami 50 metų buvo patenkinti savo santykiais su aplinkiniais, sveikiausi išliko ir sulaukę 80 metų. Todėl yra būtina įvairiomis formomis (edukacine, projektine, šviečiamąja,   mokslo populiarinimo ir kt. veiklomis) aktyvinti bei realizuoti bendruomeniškumo, pozityvaus bendravimo ir bendradarbiavimo socialinėje aplinkoje idėjas bei patirtį.

Švari aplinka (oras, vanduo, dirvožemis, miškai). Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, jog iki 2025 m. gėlo vandens stygių jaus 2/3 žmonijos. Lietuva yra vienintelė Europos valstybė, kurioje centralizuotai tiekiamas vanduo gaunamas iš giluminių gręžinių – būtina šį resursą tausoti. Centralizuotai tiekiamo vandens įmonės turi išlikti valstybės žinioje, privalu išlaikyti vandens gręžinių apsaugos zonas ir užtikrinti gerą centralizuotai tiekiamo vandens kokybę.

Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena iš lėtinių ligų priežasčių, todėl būtina maksimaliai sumažinti oro taršos šaltinius. Brandžių medžių miestuose ir miškų išsaugojimas – reikšmingas veiksnys siekiant gerinti oro kokybę.

Žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo) prevencija ir paplitimo

mažinimas.

Mirčių dėl su sveikata nesusijusių priežasčių (savižudybės, mirtys autoįvykių metu ir pan.) prevencija.

PARTIJOS siekiai:

6.1. Kurti sveikatinimo politikos programas, priemones ir su tuo susijusius įstatymus, formuojančius sveikos gyvensenos kultūrą bei atspindinčius principą „Sveikata – visiems“.

6.2. Rengti gyvensenos medicinos specialistus, kurie būtų įtraukiami į šeimos gydytojo komandą. Tokie specialistai padėtų kiekvienam Lietuvos gyventojui laikytis sveikos gyvensenos. 

6.3. Valstybiniu mastu didinti Lietuvos piliečių paskatas ir galimybes rūpintis savo sveikata.

6.4. Vaikus ir paauglius darželiuose bei mokyklose mokyti sveikos gyvensenos pagrindų. Finansavimas turi būti ne projektinis, o nuolatinis. Pagrindinis siekis – sveikas vaikas, darniai besivystantis besikeičiančioje aplinkoje.

6.5. Sudaryti ir įgyvendinti „Gyventojų ir ūkio sektorių efektyvaus įtraukimo į visuomenės sveikatos gerinimo veiklą“ ilgalaikę programą.

6.6. Epidemijų atveju ekonomines pasekmes turinčius ir prigimtines žmogaus teises bei laisves užtikrinančius (ar ribojančius) sprendimus priimti tik remiantis mokslu pagrįstais įrodymais ar prognozėmis, sergamumo rodikliais, vadovaujantis kriterijumi, kad epidemija skelbiama nustačius 100 atvejų/10 000 gyventojų.

6.7. Užtikrinti piliečių teisę, kad sveikatos srities intervencijos būtų atliekamos tik gavus asmens, informuoto apie galimas pasekmes ir naudą, sutikimą.

6.8. Reglamentuoti medikų darbo krūvį, kuriame daugiausiai laiko būtų skiriama paciento apžiūrai ir gydymui, o ne dokumentacijos tvarkymui ar kitoms su žmogaus sveikata nesusijusioms veikloms.

6.9. Skatinti ir finansiškai remti gydytojų, bendros praktikos slaugytojų nuolatinį tobulėjimą.

6.10. Siekiant užtikrinti savalaikę medicininę pagalbą bei priežiūrą, išsaugoti rajonų ligonines.

6.11. Skubi pagalba turi būti teikiama nedelsiant (pvz., nelaukiant virusų testų ar kt.), užtikrinant gydytojų visapusišką apsaugą. Laukimo pas gydytoją specialistą terminas (neskubios pagalbos atveju) neturi būti ilgesnis nei 2 savaitės.

6.12. Būtina tęsti ir plėtoti vėžio ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų profilaktinių programų įgyvendinimą. Siektina, kad šiose programose dalyvautų bent 70-80 proc. rizikos grupėms priklausančių asmenų.

 

7. ŠVIETIMAS IR KULTŪRA

Kultūra – tai tautos narių jau sukurtos ir kuriamos dvasinės ir materialinės vertybės. Ji suteikia tautiečiams dvasinę vienybę, taip palaikydama tautos gyvybę. Kultūra – išskirtinumo šaltinis, iš kurio kiekvienas žmogus semiasi peno vertingai būti, o ne vien tik egzistuoti.

Kultūra ir švietimas tampriai susiję. Švietimo ir mokslo sistemos rankose – tautos ir valstybės ateitis. 

Švietimo sistema turi suteikti ne tik dalykines žinias, bet ir padėti šeimai ugdyti tiek vaiko ir jaunuolio dorovinę vertybių sistemą, tiek pagarbų piliečių požiūrį į tautos istorinę patirtį, atmintį, tiek ir atsakomybės jausmą, kuris taptų vadovaujančiu veiksniu, darant sprendimus. 

Jaunoji karta turi būti išmokyta perimti šalies paveldą ir tuo pat metu pasinaudoti teigiamomis pasaulinėmis naujovėmis. Švietimo ir mokslo įstaigų misija – stiprinti tautos ir valstybės gyvybingumą ir gerovę, ugdyti išmintingą ir jautrią asmenybę, gebančią kritiškai vertinti gyvenimo būdą, paremtą vartotojiškumu bei malonumais. 

Siektina, kad kiekvienam šalies piliečiui būtų sudarytos lygios galimybės atskleisti ir pritaikyti savo gebėjimus.

Lavinimasis visą gyvenimą turi tapti pagrindu kiekvienai asmenybei tobulėti, taip kuriant bendrą gerovę valstybėje. Nedidelės dalies piliečių interesų tenkinimas gerovės nesukurs. 

Būtina, kad visos švietimo institucijos remtųsi pagarba šeimai, bendruomenei ir Mokytojui. 

PARTIJOS siekiai:

7.1. Valstybiniu mastu puoselėti kultūrą, kuri skatintų piliečius, bendruomenes, tautą ir valstybę siekti žmoniškumo, bendro gėrio, klestėjimo.

7.2. Tautinės kultūros išsaugojimas, puoselėjimas ir ugdymas – pagrindinė Lietuvos nacionalinio saugumo sąlyga.

7.3. Dorovės kodeksą, piliečių sveikatą, tautos ir valstybės ateitį žlugdančias ideologijas ar veiklos kryptis vertinti kaip antikultūrą ir jų neremti.

7.4. Vartoti, puoselėti ir saugoti lietuvių kalbą, kaip lietuvių tautos ir viso pasaulio vertybę. Vertinti kalbą kaip tautos pasaulėjautos pagrindą, kurioje užkoduota tautos savastis.

7.5. Valstybiniu lygiu saugoti kultūros paveldą.

7.6. Plačiai skleisti lietuvių kultūrą ir istoriją per meną, dorą, mokslą. Rūpintis iškilių asmenybių, dirbusių bei pasiaukojusių tautai ir valstybei, idėjų sklaida.

7.7. Sukurti vertybinę švietimo sistemą, kuri ugdytų jaunuomenę pilietiškumo, meilės Tėvynei dvasia, pasiryžusią dirbti tautai ir Lietuvai, gebančią ir siekiančią šalies gyvenimą kreipti pažangos ir bendro gėrio link. Į užklasinę veiklą įtraukti patriotinio ugdymo formas: skautų būrelius, Lietuvos politinių kalinių, tremtinių, partizanų ir visų Lietuvos Laisvės gynėjų šventes, sąskrydžius; palaikyti ryšius su Lietuvos šaulių sąjunga.

7.8. Mokiniai, kaip visuomenės nariai, turi žinoti ne tik teises, bet ir pareigas. Įtvirtinti pusiausvyrą tarp jų laisvių ir pareigų.

7.9. Švietimo politikoje įgyvendinti visavertės asmenybės ugdymą, puoselėjant raštingumo ir mąstymo, gyvenimo uždavinių sprendimo įgūdžius; savosios vertės, žmoniškumo pajautą; bendravimo, bendruomeniškumo, visuomeninio veiklumo gebėjimus.

7.10. Ugdyti nuolatinio mokymosi visą gyvenimą poreikį.

7.11. Siekiant mokytojo, kaip gerbtinos profesijos, statuso, nustatyti mažiausią etatinę mokytojo algą -1,5 vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. Mokytojai, kaip Žmogaus formuotojai, turi vaikus mokyti ne tik dalykinių kompetencijų, bet ir įdiegti jiems aukščiausias vertybes – tik visuomenėje gerbiama asmenybė gali tai padaryti.

7.12. Skirti švietimo ir mokslo finansavimui ne mažiau 6 proc. BVP, lėšas tiesiogiai naudoti mokytojų, dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų didinimui ir kvalifikacijos kėlimui bei jų veiklai reikalingiems ištekliams.

7.13. Sudaryti sąlygas kiekvienam Lietuvos piliečiui įgyti išsilavinimą saugioje, kūrybingoje aplinkoje, ugdančioje poreikių įvairovę. Vaikams ir jaunimui trūkstant šeimos paramos, suteikti reikiamą finansinę pagalbą.

7.14. Ugdytojus, švietimo pagalbos specialistus skatinti nuolatos tobulinti savo žinias ir finansiškai remti šį procesą.

7.15. Užtikrinti mokytojo pareigą ir teisę – MOKYTI, negaištant laiko tiesiogiai su ugdymu nesusijusioms biurokratinėms veikloms, kad kūrybinės galios būtų nukreiptos tiesioginiam mokytojo darbui.

7.16. Vidurinio ir aukštojo mokymo įstaigas skatinti tapti švietimo, kultūros ir kartų bendradarbiavimo centrais. Popamokiniu laiku ir savaitgaliais kviesti bendruomenes bendradarbiauti rengiant kultūros, visuomeninius – patriotinius, meninius ir kūrybinius renginius.

7.17. Skatinti privačių ir valstybinių organizacijų investicijas į neformalųjį švietimą ir mokslą, atverti modernią privataus ir viešojo sektoriaus infrastruktūrą vaikų ir jaunimo praktikoms, pameistrystei ir savanorystei.

7.18. Valstybiniu mastu įdiegti vaikų ugdymo šeimai programą. Puoselėti šeimos, kaip vienos iš didžiausių vertybių, supratimą.

7.19. Įtvirtinti nuostatą, kad mokykla yra ugdymo, o ne paslaugų teikimo įstaiga. Įstatymu numatyti strateginę mokyklų pertvarką šalies mastu į mokymo įstaigas – kūrybos ir žinių namus, mokyklas be patyčių, nustatant mokinių skaičių gimnazijose ne didesnį kaip 500, progimnazijose ne didesnį kaip 300. Pagrindinis švietimo tikslas – jaunosios kartos ugdymas, o ne pelno siekimas, nes valstybės ateitį gali užtikrinti tik dvasingi, intelektualūs piliečiai. 

7.20. Atidžiai įvertinti naujoves. Vengti gyvenime nepatikrintų idėjų vaikų ir jaunimo mokymo programose.

7.21. Įstatymu numatyti pamatuotą savaitinį pamokų skaičių ir užklasinį mokymosi krūvį, kad būtų apsaugota mokinių psichologinė bei fizinė sveikata.

7.22. Ugdymo įstaigose diegti naujausias mokslines žinias, sukuriant mokytojams internetinę naujausių mokslo pasiekimų informavimo sistemą švietimo turiniui atnaujinti.

7.23. Siekti, kad mokytojų, mokinių, dėstytojų ir studentų tarpusavio santykiai būtų grindžiami pagarbos, kūrybinio bendradarbiavimo ir kolegiškumo pagrindais. Vengti skundų ir mokymo personalo bausmių kaip priemonės švietimo ir mokymo procesui valdyti.

7.24. Įstatymu numatyti pamatuotus dėstytojų ir mokytojų kontaktinės, mokslinės, meninės, organizacinės, metodinės veiklos įkainius. Jie turėtų būti ne mažesni už atitinkamus įkainius darbams užsienio kalba. Propaguoti mokslinių darbų lietuvių kalba finansavimą visiškai ar dalinai iš Lietuvos biudžeto. Užtikrinti darbų, parengtų tarptautiniu mastu pripažįstamiems mokslo leidiniams, profesionalų vertimą į užsienio kalbą, jų tolimesnę sklaidą lietuvių kalba.

7.25. Įstatymu numatyti ugdymo bei aukštojo mokslo įstaigų veiklos vertinimo kriterijus, atitinkančius valstybės tikslus ir pačių įstaigų poreikius.

7.26. Siekti, kad pagarba žmogui ir etiškas elgesys taptų esmine viešojo gyvenimo sąlyga.

Ketvirtosios valdžios – žiniasklaidos – pozityvaus poveikio socialiniams procesams ir valstybės valdymui stiprinimas

Viešojoje erdvėje dominuojančios nusivylimo savo tauta, valstybe nuotaikos mažina piliečių savigarbą, menkina pagarbą, pasitikėjimą ir pasididžiavimą savo valstybe.

PARTIJOS siekiai:

7.27. Kad visuomenės informavimo priemonėse būtų laikomasi rūpestingo, teisingo, tikslaus ir nešališko informacijos pateikimo principų, kuriuos yra įvardinęs Juozas Keliuotis :

– „kovoti dėl didžiųjų tiesos, gėrio ir grožio idealų;

– tarnauti bendrajam gėriui;

– kovoti dėl didžiųjų visuomenės idealų – autoriteto ir laisvės, teisingumo ir meilės;

– atlikti kultūrines ir civilizacines funkcijas, būti didžiuoju kultūrinės ir visuomeninės pažangos veiksniu;

– būti tautinės konsolidacijos židiniu ir reikšminga valstybės galybės ugdytoja;

– būti visuomenės kelrodžiu, būti švyturiu, kurs nušviečia gyvenimo kelius;

– būti tautinės galybės židiniu.“ (Keliuotis Juozas, Žurnalistikos paskaitos, Kaunas, VDU leidykla, 2000)

7.28. Įtvirtinti visuomeninio transliuotojo vadovaujančių darbuotojų priesaiką Tautai Seime.

7.29. Sudaryti sąlygas visuomeniniam transliuotojui teikti objektyvius faktus, paremtus nuorodomis į šaltinius, o ne argumentuojant nuomonėmis apie nuomones.

7.30. Visuomeninis transliuotojas turi skirti nemokamai eterio laiko visoms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms.

7.31. Visuomenės informavimo įstatyme tinkamai suformuluoti teisingos, tikslios ir nešališkos informacijos pateikimo nuostatas, kurios skatintų informacijos skleidėjus platinti konstruktyvią kritiką, tarnautų viešam interesui, gintų piliečius nuo patyčių, atskirų visuomenės grupių žeminimo, LR Konstitucijai priešingų vertybių propagavimo.

7.32. Užtikrinti visuomenės informavimo etikos priežiūros institutų efektyvią įtaką informacijos sklaidos kultūrai.

 

8. LAIMINGAS LIETUVOJE

Lietuvių kalba, šeima, švietimas ir teisingumas – Lietuvos išlikimo laiduotojai, kuriuos puoselėja lietuvių tauta. 

Tautinė kultūra – tai pagrindinis tautos kūrybingumo ir pažangos variklis. Kultūroje slypi visi mūsų gyvybinės jėgos kodai, mūsų atmintis, lūkesčiai ir savastis. Dominuojančios tautinės kultūros neturinti Lietuvos valstybė netektų svarbiausio valstybės akstino.

Globalių jėgų bandomos diegti kitos kultūros Lietuvoje gali būti leistinos tik pilnai išsaugant lietuvių istorinę bendruomenę ir kultūrą. 

Žmogus Lietuvoje turi jaustis savas, reikalingas ir LAIMINGAS.

Konstitucinis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės įsipareigojimas yra užtikrinti, kad būtų paisoma pamatinių žmogaus teisių ir oraus gyvenimo.

PARTIJA kviečia visus Lietuvos piliečius, gyvenančius Lietuvoje, ir lietuvius užsienyje prisidėti prie Tėvynės klestėjimo. Visi Lietuvos žmonės yra atsakingi už savo Tėvynę.

 

Programos pirmoji versija patvirtinta KSS-SL suvažiavime 2020 m. sausio mėn. 18 d. Kaune.

Programos antroji versija patvirtinta KSS-SL tarybos posėdyje 2020 m. rugpjūčio mėn. 12 d.

protokolo Nr. 03 (MS “Teams” nuotolinės konferencijos būdu).

Naujoji programa yra paruošta prisilaikant antrosios versijos struktūros. Patvirtinta KSS-SL suvažiavime 2021 m. birželio mėn. 27 d.

protokolo Nr. __ir yra šio protokolo priedas Nr.1.                            

KARTU SU VYČIU partijos                        

pirmininkas  _______________ _           Vaclovas Žutautas

                      (parašas)      (vardas ir pavardė)

 

Į pradžią
Kas tas vytis?